- kriokauti
- kriókauti, -auja, -avo intr. ž. šūkauti, rėkauti: Tie vaikai kriókauja kaip kokie išverstgerkliai Vvr. Nekriókaukit, vaikai! Šts. Ans visuomet yra papratęs kriókauti KlvrŽ. Nieko nedarydami šokinėjat ir kriokaujat S.Dauk. Iš kažkur, iš kažkokių nematomų kūdrų ar pelkių kyla kriokaujanti sutartinė S.Čiurl.
Dictionary of the Lithuanian Language.